|
Svarbūs bendrovių steigimą reglamentuojančių aktų pakeitimai |
|
|
|
|
Žurnalas "Juristas", www.paciolis.lt
 Veiklos efektyvumą skatinantys sprendimai pradeda bent iš dalies atsispindėti ir teisinio reguliavimo procese. Pastaruoju metu buvo priimta keletas su Juridinių asmenų registru susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų, kurie sumažina juridinių asmenų steigimo ir veiklos biurokratinius suvaržymus, todėl ateityje turėtų prisidėti prie verslo konkurencingumo didinimo ir ekonomikos atsigavimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime ir įvertinsime pagrindines įstatymų naujoves šioje srityje.
|
|
Feniksai ir tyčinis bankrotas |
|
|
|
Lietuvos laisvosios rinkos institutas, www.lrinka.lt
Paskutiniu metu nemažai girdėti apie įmones – „feniksus“. Fenikso sindromu vadinamas procesas, kuomet įmonių savininkai norėdami atsikratyti įmonės įsipareigojimų, perleidžia jos turtą kitoms, dažnai naujai įsteigtoms įmonėms, o pirmajai palieka tik jos skolas. Subankrutavusios įmonės veikla „prikeliama“ naujoje įmonėje, turinčioje senosios turtą, tačiau jau be skolų.
|
|
Netiesioginis ieškinys, kai skolininkas nenori įgyvendinti savo teisių |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt Be Lietuvos teisės sistemoje seniai žinomo Pauliano ieškinio (actio Pauliana), suteikiančio teisę kreditoriui ginčyti nesąžiningo skolininko sudarytus sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str., toliau – LR CK), ir daikto sulaikymo teisės, įgalinančios kreditorių sulaikyti daiktą, kol skolininkas įvykdys prievolę (LR CK 6.69 str.), 2001 m. LR CK įtvirtino naują, Lietuvos teisės sistemoje iki tol neegzistavusį kreditorių interesų gynimo būdą – netiesioginį ieškinį (LR CK 6.68 str.).
|
|
|
Kreditoriaus interesų gynimas - actio pauliana |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai skolininkai, siekdami išvengti vykdyti savo prievoles kreditoriams, imasi nesąžiningų veiksmų, kuriais siekia perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, kad kreditorius negalėtų nukreipti išieškojimo į skolininko turtą. Tokiu atveju vis aktualesni tampa tie būdai, kuriais kreditorius galėtų apsaugoti savo teises nuo tokių nesąžiningų skolininko veiksmų. Vienas tokių būdų yra kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana – Pauliano ieškinys). Jį ir analizuosime šiame straipsnyje.
|
|
Bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių apsauga |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt Spartėjant techniniam progresui ir didėjant konkurencijai tarp ūkio subjektų, vystantis bendrovių ekonominio bei teisinio pobūdžio santykiams, vis aktualesnis tampa komercinės (gamybinės) paslapties, kaip bendrovės veiklai vertingos ir viešai neskelbiamos informacijos, laikytinos tam tikru nematerialiuoju jos turtu ir suteikiančios jai tam tikrų privalumų versle, teisinės apsaugos klausimas. Svarbu žinoti, kad ši informacija turi būti tinkamai apibrėžta bei „valdoma“, kadangi nuo šių veiksnių priklauso jos apsaugos efektyvumas, leisiantis ūkio subjektui ne tik sėkmingai įsitvirtinti, bet ir laisvai bei sąžiningai konkuruoti Lietuvos ir Europos bendrojoje rinkoje.
|
|
Kieno rankose įmonės pinigai? Būna, kad niekieno! |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt Už viską įmonėje atsako vadovas! Tai neginčijama tiesa. Kiekvienoje įmonėje ši tiesa suprantama ir įgyvendinama savaip, bet vargu ar rasime įmonę, kurioje vadovas nedalyvautų, pavyzdžiui, perkant ir parduodant įmonei priklausantį turtą. Tačiau gyvenimas pilnas paradoksų. Viena iš turto rūšių – pinigai – ne visada sulaukia įmonės vadovo reikiamo dėmesio. Gal jo pritrūksta dėl to, kad šiais, visuotinio taupymo, laikais vadovai daugiau dėmesio skiria rašiklių ir sąvaržėlių išdavimo tvarkai, o atsiskaitymai ir pinigų kontrolė pavedama buhalteriui. Jam tenka pačiam save kontroliuoti. Tai patogu, bet kartu ir pavojinga. Net ir sąžiningai vykdydamas savo pareigas bet kada gali sulaukti priekaištų, kad pinigus pervedei ne tiems, kam pirmiausia reikėjo. Straipsnyje aptarsime būdus, kaip išvengti tokių situacijų ir sukurti patogią ir patikimą atsiskaitymų tvarką.
|
|
Didelės netesybos - būdas pasipelnyti ar apsidrausti? |
|
|
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.71 straipsnį netesybomis laikoma įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybomis laikoma bauda, nustatyta konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu, arba delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną praleidimo termino dieną. Netesybos gali būti nustatytos įstatymu, šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Teisės teorija ir praktika skiria dvejopą netesybų prigimtį – tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 str.). Kitaip nei 1964 m. CK, kuriame buvo nustatytos baudinės netesybos, kaip civilinės atsakomybės forma netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant paprasčiau atlyginti nukentėjusiajai šaliai jos patirtus nuostolius. Dėl to, taikant netesybas kaip sutartinę civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir skolininko kaltė dėl prievolės neįvykdymo.
|
|
PricewaterhouseCoopers, www.pwc.lt Lietuvos įstatymai kreditoriui suteikia teisę rinktis iš gana plataus rato teisinių priemonių kaip ginti savo interesus bei išsireikalauti pinigines lėšas iš skolininko. Skola gali būti išieškoma tiek ikiteisminio, tiek teisminio išieškojimo keliu.
|
|
www.ub.lt
Faktoringas – tai paslaugų visuma, apimanti finansavimą, t. y. piniginių reikalavimų perdavimą Ūkio bankui pagal pardavėjo už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išrašytas sąskaitas faktūras.
|
|
Smulkusis ir vidutinis verslas |
|
|
|
|
www.ukmin.lt
2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1104 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių ir Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių aprašus. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių apraše buvo numatytos šios smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) plėtros vidutinės trukmės laikotarpiu kryptys: 1) tobulinti SVV teisinę ir ekonominę aplinką; 2) gerinti finansinę paramą SVV subjektams; 3) skatinti verslumą regionuose; 4) skatinti SVV konkurencingumą.
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt  Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendų, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Suprantama, kad ir akcijos, kaip turtas, ir bendrovė netektų savo vertės ir prasmės, jei jų nebūtų galima perleisti kitiems asmenims ar ūkio subjektams. Sudarant sandorius dėl akcijų perleidimo, būtina laikytis teisės aktų reikalavimų, kuriuos pravartu išmanyti kiekvienam aktyviai tokioje rinkoje veikiančiam asmeniui. Šiame straipsnyje aptarsime uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo procedūrą.
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt Konkuruodamos tarpusavyje įmonės suteikia palankius mokėjimo atidėjimus savo prekių ar paslaugų pirkėjams. Tačiau dėl mokėjimo atidėjimų įmonėms gali pritrūkti apyvartinių lėšų, o tai trukdo augančios įmonės kasdienei veiklai, be to, reikiamu momentu įmonės gali ir neturėti tinkamo kreditingumo paskoloms iš bankų gauti. Išeitis iš tokios situacijos – faktoringas.
|
|
ŽURNALAS "JURISTAS", www.paciolis.lt Vienas iš pagrindinių juridinio asmens požymių yra juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 str. 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus. Juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumas yra besąlygiškai pripažįstamas ir Lietuvos įmonių teisės doktrinoje, ir teismų praktikoje.
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
Puslapis 1 iš 3 |