Valstybinė lietuvių kalbos komisija, www.vlkk.lt

Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės (patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91); Žin. 2004, Nr. 27-867). Tos pačios taisyklės taikytinos ir parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimams. Nuorodų dėl juridinių asmenų pavadinimų sudarymo yra ir Juridinių asmenų registro nuostatuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407; Žin., 2003, Nr. 107-4810).

Pagrindiniai juridinių asmenų pavadinimų kalbiniai reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262):

2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.
2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.
3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

Keletas pavadinimų sudarymo ir vartojimo klausimų

Sudarymas

• Kada pavadinime galima vartoti Lietuvos vardą?

Leidimą vartoti oficialųjį ar trumpąjį Lietuvos valstybės pavadinimą – Lietuvos Respublika ar Lietuva – suteikia teisingumo ministras Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Leidimo vartoti Lietuvos vardą juridinio asmens, juridinio asmens filialo arba jo atstovybės pavadinime suteikimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 82-2944) nustatyta tvarka.
Pastaba. Yra sudaryta Leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus arba juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose ir dizaine suteikimo komisija. Vienas iš komisijos narių yra VLKK atstovas (šiuo metu – Jūratė Palionytė, tel. (8 5) 272 3380).

• Ar galima įmonę pavadinti kitos kalbos žodžiu (-iais)?

Negalima, nes pagal Civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262) juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų (išskyrus tuos atvejus, kai užsienio juridinis asmuo perduoda savo vardą Lietuvoje steigiamai įmonei).

Pagal Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles (patvirtintas 2004 m. vasario 2 d Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu Nr. N-2 (91); Žin., 2004, Nr. 27-867) pavadinimus iš nelietuviškų žodžių galima daryti tik vienu atveju:

6. Simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“.

• Ar verčiami užsienio mokymo įstaigų pavadinimai?

Visa, kas susiję su kitakalbiais pavadinimais nėra labai lengvai sprendžiama: vienų vartojamos tradicinės, kitų verstinės, kitų – originalios ar adaptuotos formos, taip elgiamės su vietovardžiais, su asmenvardžiais, ir su įstaigų, organizacijų pavadinimais taip pat. Nenorint prikurti naujų to paties pavadinimo variantų, atitikmenų tenka ieškoti žodynuose, enciklopedijose, žinynuose.

Tiesioginės reikšmės pavadinimus patartina versti (simboliniai pavadinimai paprastai neverčiami, rašomi kabutėse), o originalias formas nurodyti skliaustuose, pvz.: Londono universitetas (University of London), Karalienės Marijos koledžas (Queen Mary College), Tarptautinis Konkordijos universitetas (Concordia International University). Taip pateikiama išsamiausia informacija. Tikslumas ypač svarbus diplomuose, dokumentuose ir pan., o tikslumo nereikalaujančiame kontekste pakaks ir lietuviško pavadinimo atitikmens.

Tas pats pasakytina ir apie įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimus.

• Ar taisyklingi dirbtiniai pavadinimai „Tage“, „Gant“?

Pagal Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių 11.3 punktą, tokie pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių neteiktini. Kaip nurodo taisyklių 5.2 punktas, galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, taigi galėtų būti „Tagė“ ar „Taga“, „Gantas“ ar „Gantis“ ir pan.

• Kaip sudaryti asociacijos pavadinimą?

Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai asociacija, visuomeninė organizacija, susivienijimas, konfederacija, sąjunga, draugija ar kiti (žr. Asociacijų įstatymo2 str. 2 p.).

Patogiausia asociacijos pavadinimą sudaryti su subjektą ar veiklos sritį nusakančiu kilmininku, pvz.: Stiklininkų asociacija, Kupiškio bitininkų draugija, Klaipėdos apskrities bedarbių sąjunga, Lietuvos krikščionių studentų bendrija; Privačių medicinos įstaigų asociacija, Lietuvos gyvūnų globos draugija, Medvilnės verslo asociacija. Tokie pavadinimai yra tiesioginiai, rašomi be kabučių.

Tačiau asociacija gali turėti ir simbolinį pavadinimą, pvz.: asociacija „Krašto melioracija“, Durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“; Akademijos pensininkų draugija „Saulėlydis“, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.

Neteiktini asociacijų pavadinimai su veiklos objektus nusakančiais žodžiais, pvz.: ne Dviračių draugija, o Dviratininkų draugija.

• Sodininkų bendrijų pavadinimai kartais skiriasi tik numeriu. Kaip sudaromas pavadinimas su skaitmeniu?

Sodininkų bendrijos pavadinimai gali būti: 1) tiesioginės reikšmės, t. y. sudaryti su vietovardžiu, pvz., Ukmergės miesto Dukstynos sodininkų bendrija, 2) simboliniai, pvz.: sodininkų bendrija „Rugelis“.

Prireikus numeruoti, tiesioginės reikšmės pavadinimai sudaromi panašiai kaip mokyklų ar gatvių, pvz., Ukmergės miesto Dukstynos 19-oji sodininkų bendrija, o simbolinis pavadinimas gali turėti žymenį, pvz., SB „Atžalynas-D“, SB „Atžalynas-K“, SB „Rūta-1“, SB „Rūta-2“ (skaitmenys gali būti prirašomi ne tik po brūkšnelio, bet ir po tarpelio, pvz., SB „Svajonė 33“).
Simboliniai pavadinimai nesudaromi su romėniškais skaitmenimis arba santrumpa Nr., pvz., „Kavoliškis I“ (= „Kavoliškis-1“, „Kavoliškis 1“), „Rūta Nr. 1“ (= „Rūta-1“, „Rūta 1“).

• Ar daugiabučių namų savininkų bendrijų pavadinimai gali būti sudaromi iš adreso dalies?

Tokie pavadinimai, kaip daugiabučio namo savininkų bendrija „Stiklių 20“ ar daugiabučio namo savininkų bendrija „Žirmūnai-131“, yra neteiktini, nes adresas ar jo dalis negali sudaryti tuo adresu registruoto juridinio asmens simbolinio pavadinimo. Pagal bendruosius principus su vietovardžiu sudaromi tiesioginės reikšmės pavadinimai, pvz., Vilniaus Stiklių gatvės daugiabučio namo Nr. 20 savininkų bendrija.

Rašyba ir vartojimas

• Kaip rašyti įvairių institucijų, pavyzdžiui, ministerijų, pavadinimus?

Oficialūs valstybinės valdžios įstaigų pavadinimai prasideda tikriniu šalies vardu – Lietuvos Respublika. Kiti pavadinimą sudarantys daiktavardžiai yra bendriniai, todėl rašomi mažąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Pagal tą pačią taisyklę rašomi ir neoficialūs pavadinimai su santrumpomis, pvz., LR finansų ministerija.

Išimtis – aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų, taip pat svarbiausių tarptautinių organizacijų pavadinimai: visi jų žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos Taryba ir pan.

Kai vartojamas trumpesnis įstaigos pavadinimas, didžiąja raide rašomas pirmasis jo žodis, pvz.: Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija. Taip pat rašomi ir kiti pavadinimai, pvz.: Lietuvos mokslų akademija (Mokslų akademija), Lietuvos nacionalinis muziejus (Nacionalinis muziejus), Jaunimo darbo centras (Darbo centras).

Primintina, kad pavadinimas, sutrumpintas iki rūšinės reikšmės žodžio, paprastai rašomas mažąja raide, pvz.: ministerija, muziejus, centras, bankas (žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 2.2–2.4.2 punktus).

• Kaip rašyti pavadinimą: UAB „Užupio kavinė“ ar UAB Užupio kavinė?

Pavadinimai su gimininės reikšmės (įmonės bendrinį vardą reiškiančiais) žodžiais yra tiesioginės reikšmės, ne simboliniai, ir rašomi be kabučių, pvz., AB Šiaulių bankas (ne AB „Šiaulių bankas“), UAB Šiuolaikinio meno centras (ne UAB „Šiuolaikinio meno centras“).

Su vietų ir asmenų vardais dažniausiai sudaromi būtent tiesioginės reikšmės pavadinimai, pvz., savivaldybės įmonė Rumšiškių knygynas (ne savivaldybės įmonė „Rumšiškių knygynas“), Sauliaus Petniūno malūnas. Taigi ir UAB Užupio kavinė.

Tačiau – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė bendrovė „Plungės grūdai“, nes tokie pavadinimai simboliniai: žodžiai draudimas ar grūdai nereiškia įmonės ar įstaigos, taigi šiuo atveju vartojami perkeltine reikšme.

• Ar galima teisinę formą nurodyti po tikrinio pavadinimo?

Tokia žodžių tvarka –  įmonės, įstaigos, organizacijos teisinę formą nusakantys žodžiai po pavadinimo – nėra būdinga lietuvių kalbai, įprasta tvarka teisinę formą nusakantys žodžiai teikiami prieš pavadinimą, pvz.: akcinė bendrovė „Ragutis“ arba AB „Ragutis“.

Po pavadinimo nurodyta teisinė forma ar jos santrumpa privalomai išskiriama kableliais, kaip išplėstinis priedėlis po pažymimojo žodžio (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą; Žin., 2006, Nr. 107-4084), pvz.: „Ragutis“, akcinė bendrovė; „Ragutis“, AB; Taupos akciją surengė UAB „Vilniaus vandenys“; Taupos akciją surengę „Vilniaus vandenys“, UAB, ir toliau skatins gyventojus taupyti vandenį.
Taip pat išskiriami ir kiti teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpos, kaip akcinė bendrovė (AB), viešoji įstaiga (VšĮ), valstybės įmonė (VĮ), individuali įmonė (IĮ) ir kt., jeigu vartojami po tikrinio pavadinimo.

Žr. Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles (patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91), žr. Nutarimai, Įmonių pavadinimai, 8 punkto pastabą).

• Ar autobusų parkų, komunalinių ūkių ir pan. pavadinimus rašyti su kabutėmis?

Tokių pavadinimų rašyba kartais ne visai aiški, nes žodžiai keliareikšmiai. Vis dėlto pamažu nusistovi jų rašymas be kabučių, t. y. jie suvokiami kaip gimininiai (nomenklatūriniai) žodžiai, reiškiantys įmonės rūšį, pvz.:

Panevėžio autobusų parkas,
Ukmergės komunalinis ūkis,
uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai (ne uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai“),
Lietuvos paštas,
VĮ Valstybės turto fondas (ne VĮ „Valstybės turto fondas“),
UAB Jurbarko optika (ne UAB „Jurbarko optika“),
UAB Šilutės autoservisas (ne UAB „Šilutės autoservisas“).

Plačiau žr. Kniūkšta P. Pavadinimai su rūšies nuoroda// Gimtoji kalba. – Vilnius, 1998, Nr. 8, p. 20–21.

• Ar reikia rašyti kabutėse įmonės pavadinimą, jeigu jis sudarytas tik iš didžiųjų raidžių?

Jei didžiosios yra keliažodžio pavadinimo raidinė santrumpa – paprastai neoficialus pavadinimas, kabučių nereikia, plg.: Sveikatos apsaugos ministerija – SAM. O jei tai dirbtinis simbolinis pavadinimas, tai jis rašomas su kabutėmis, be tarpų ir skyrybos ženklų, pvz., UAB „NTSG“.

Simbolinius pavadinimus sudaryti iš lietuviškos abėcėlės didžiųjų raidžių derinių, kurie negali būti suprantami kaip lietuvių ar kitos kalbos žodžiai, taip pat kaip dirbtiniai žodžiai, taisyklės leido gana trumpai, kol galiojo Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymas. Tai nustatė Kalbos komisijos 2002-06-27 nutarimas Nr. 3 (83) „Dėl Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 35 „Dėl firmų vardų“ pakeitimo“ (žr. 8.1 punkto pakeitimą), bet galiojo tik iki 2004-02-21. Tada, panaikinus nutarimą „Dėl firmų vardų“, priimtos Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės (žr. viršuje).

Dabartinės taisyklės nebenumato simbolinių pavadinimų darybos iš raidžių derinio, nes tokie pavadinimai neatitiktų Civilinio kodekso 2.40 str. 3 dalies nuostatų.

• Ar tiesa, kad jei simbolinis pavadinimas registruotas didžiosiomis raidėmis, tai jį ir privaloma vartoti didžiosiomis raidėmis?

Netiesa.

Įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai rašytini pagal bendrąsias lietuvių kalbos rašybos taisykles: jei tiesioginės reikšmės – pavadinimo pirmąjį žodį (ir sudaromuosius tikrinius vardus) rašant didžiąja raide, be kabučių, pvz.: Tarptautinis Vilniaus oro uostas (ne TARPTAUTINIS VILNIAUS ORO UOSTAS, ne „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“), Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“ (ne VILNIAUS CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „LIEPAITĖS“); jei simbolinis – pavadinimo pirmąjį žodį (ir sudaromuosius tikrinius vardus) rašant didžiąja raide, su kabutėmis, pvz.: sporto klubas „Motoras“ (ne sporto klubas MOTORAS), choras „Vilnius“ (ne „CHORAS VILNIUS“).

Variantas didžiųjų raidžių ar kokiu kitu šriftu gali būti vartojamas dizaino reikmėms, pvz., reklamoje, iškabose ar pan. Neutraliame tekste toks variantas reikštų šešių žodžių santrumpą.

(Deja, pasitaiko atvejų, kai registruodamasis juridinis asmuo pavadinimą įrašo didžiųjų raidžių šriftu, tai vėliau sukelia nepatogumų tiek jam pačiam, tiek vartotojams. Netinkamai registruoti pavadinimai turėtų būti ištaisyti.)

• Ar tiesioginės reikšmės pavadinimai linksniuojami?

Tiesioginės reikšmės pavadinimai linksniuojami, taigi valstybės įmonėje Tarptautiniame Palangos oro uoste, valstybės įmonės Tarptautinio Palangos oro uosto, į valstybės įmonę Tarptautinį Palangos oro uostą, taip pat akcinę bendrovę Šiaulių banką ir pan. Tačiau dažnesni atvejai, kai vartojama statuso nuorodos santrumpa (pvz., AB Šiaulių banke) arba vartojamas sutrumpintas pavadinimas be statuso nuorodos (pvz., Tarptautiniame Palangos oro uoste, Palangos oro uoste).

Simboliniai vardai, einantys su gimininiais žodžiais, paprastai nelinksniuojami (bent jau oficialiojoje vartosenoje), pvz., prekybos tinklo „Saulutė“ prekės; kai vartojami be gimininių žodžių, – linksniuojami, pvz., „Saulutės“ prekės, bėgu į „Saulutę“, mačiau „Saulutėje“ ir pan.

• Ar išlieka didžioji raidė, kai naujas simbolinis vardas daromas iš senojo? Pvz., „Rūta“ ir „Naujoji Rūta“ ar „Naujoji rūta“?

Rašoma pagal bendrąsias rašybos taisykles: didžiąja raide rašomas pirmas simbolinio pavadinimo žodis ir visi jį sudarantys tikriniai daiktavardžiai. Taigi „Naujoji rūta“, „Vilniaus pergalė“ (ne „Naujoji Rūta“, ne „Vilniaus Pergalė“).

• Kaip įmonės, įstaigos ir pan. pavadinimą vartoti kitų kalbų kontekste?

Patartina vartoti neverstą oficialųjį pavadinimą (pagal įmonės, įstaigos ar pan. registravimo dokumentus). Tačiau prireikus tiesioginės reikšmės pavadinimai gali būti verčiami, simboliniai – ne.

Jei pavadinimas teikiamas nelotynišką raidyną vartojančios kalbos kontekste, jis gali būti perrašomas tos kalbos rašmenimis (transkribuojamas arba transliteruojamas). Originalus ir verstinis ar perrašytas kitais rašmenimis pavadinimai gali būti pateikiami pagrečiui (vienas iš jų skliaustuose).

Pastaba. Įmonės buveinės adreso komponentai, išskyrus šalies pavadinimą, taip pat paprastai neverčiami (pvz., Kaštonų g., ne Kaštonų str.).