Pagal statistikos duomenis Lietuvos įmonėse nematerialusis turtas sudaro vidutiniškai tik apie 1,5 proc. įmonės ilgalaikio turto vertės. Tad nenuostabu, kad šios turto rūšies apskaitai skiriama mažai dėmesio. Tačiau dėl savo ypatumo – nematerialaus pavidalo – tokio turto apskaita dažnai būna komplikuota. Daugelyje įmonių pagrindinę nematerialiojo turto dalį sudaro įvairios kompiuterinės programos, pradedant populiariosiomis MS Word, MS Excel, įvairiomis antivirusinėmis programomis ir baigiant specifinėmis, skirtomis sąmatoms rengti, baldams ar pastatams projektuoti, nuotraukoms maketuoti ir apdoroti, buhalterinei apskaitai tvarkyti, bei kitomis.

 

Lietuvoje susiklostė tradicija visas kompiuterines programas priskirti nematerialiajam turtui, visiškai nesusimąstant, ar jos atitinka nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus, nors ne visada būna akivaizdu, kad įsigyta kompiuterinė programa įmonei ateityje teiks ilgalaikės ekonominės naudos.

 

Kitas klausimas – vėliau patiriamų programų atnaujinimo ir tobulinimo, naujų modulių įsigijimo išlaidų apskaita. Straipsnyje aptariama tokių papildomų išlaidų, patiriamų įsigijus programą, apskaitos tvarka.

 

Nematerialiojo turto apskaitą reglamentuoja 13 VAS. Šio standarto 38 punkte teigiama, kad nematerialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Šiame VAS nematerialiojo turto eksploatavimo išlaidų kategorija nereglamentuota. Kadangi visi VAS sudaro visumą, ieškant atsakymo į šį klausimą galima vadovautis kitais VAS. Geriausiai tam tiktų 12 VAS, reglamentuojantis ilgalaikio materialiojo turto apskaitą. Pagal 12 VAS turto eksploatavimo išlaidomis finansinėje apskaitoje laikomos tos išlaidos, kurios nepagerina turto naudingųjų savybių ir nepailgina jo naudingo tarnavimo laikotarpio. Analogiška tvarka nustatyta ir Pelno mokesčio įstatyme (toliau – PMĮ). Šias nuostatas pritaikę nematerialiojo turto apskaitoje, kompiuterinių programų eksploatavimo išlaidoms turėtume priskirti tas išlaidas, dėl kurių nepagerėja šių programų naudingosios savybės ir nepailgėja jų tarnavimo laikas.

 

Dažniausiai kompiuterių programų atnaujinimo ir tobulinimo išlaidos nepagerina jų naudingųjų savybių, juo labiau nepailgina šių programų naudingo tarnavimo laiko. Todėl jos priskiriamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudoms. Jeigu kompiuterinė programa naudojama produkcijai gaminti ar paslaugoms teikti, jos eksploatavimo išlaidos, kaip ir amortizacijos sąnaudos, gali būti įskaičiuojamos ir į pagamintos produkcijos (paslaugų) savikainą. Dažniausiai kompiuterinės programos tobulinamos siekiant pritaikyti jas prie pasikeitusių teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, keičiasi mokesčių tarifai), derinant jas su kitomis programomis ar įsigyjant papildomų programos modulių. Tokiais atvejais patirtos išlaidos, kaip neteikiančios papildomos ekonominės naudos, priskiriamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms.

 

Pavyzdžiui, virtuvės baldų gamybos įmonė savo veikloje naudoja baldų projektavimo programą. Ši įmonė už 2 500 Lt įsigijo papildomą projektavimo programos modulį, skirtą fotomontažams pavaizduojant suprojektuotus baldus užsakovo gyvenamojoje erdvėje daryti. Tokios galimybės atsiradimas leis užsakovams vaizdžiau parodyti virtuvės apstatymo galimybes ir taip greičiau suderinti projektą. Dėl to tikimasi sulaukti daugiau užsakymų. Tačiau tokių prognozių tikrai negalima laikyti pagrįstais būsimosios ekonominės naudos įrodymais. Todėl papildomo modulio įsigijimą reikėtų priskirti ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudoms:

 

D 6118 Įvairios bendrosios sąnaudos 2 500 Lt

 

   K 4488 Kitos mokėtinos sumos 2 500 Lt

 

Kitas pavyzdys. Tarkime, įmonė įdiegė specialią pirkėjų skolų administravimo programą. Dėl to teko koreguoti naudojamą apskaitos programą, kad būtų įmanoma jos duomenis sinchronizuoti su naujai įdiegtos skolų administravimo programos duomenimis. Apskaitos programos adaptavimas kainavo 1 000 Lt. Apskaitos programos adaptavimo išlaidos nei pagerino apskaitos programos naudingąsias savybes, nei pailgino jos naudingą tarnavimo laikotarpį. Šios išlaidos tik suteikė galimybę įmonei toliau veiksmingai naudotis anksčiau įsigytą apskaitos programa, todėl jos pripažįstamos veiklos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kada patirtos.

 

 

Atvejų, kai kompiuterių programų atnaujinimo ir tobulinimo išlaidos, patirtos įsigijus šias programas, nepriskiriamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms, bet didina nematerialiojo turto vertę, praktikoje pasitaiko retai. Vadovaujantis 13 VAS 39 punkto nuostatomis, kompiuterių programų atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos įsigijus šias programas, nematerialiojo turto vertę didina tik tuo atveju, jei šios išlaidos atitinka tris sąlygas:

 

– šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos;

 

– šios išlaidos gali būti priskirtos konkrečiam nematerialiajam turtui;

 

– tikėtina, kad šios išlaidos suteiks galimybę iš patobulinto nematerialiojo turto gauti daugiau ekonominės naudos.

 

Faktiškai šios sąlygos labai panašios į nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus. Todėl galima teigti, kad turto tobulinimo išlaidos didina to turto vertę tik tuomet, kai jas galima registruoti kaip atskirą nematerialiojo turto objektą. Tai išimtiniai atvejai. Analogiška tvarka taikoma ir apskaičiuojant pelno mokestį. Pagal PMĮ 13 straipsnį ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą.

 

Kompiuterinių programų tobulinimo išlaidomis padidinus turto vertę, padidėja amortizacijos sąnaudos – tobulinimo išlaidos amortizuojamos per likusį programų naudingą tarnavimo laiką. Jei tobulinimo ir atnaujinimo darbai, atlikti įsigijus kompiuterių programas, ne tik pagerino šio nematerialiojo turto naudingąsias savybes, bet ir pailgino jo naudingą tarnavimo laiką, tikslinamas ir šio turto amortizacijos laikotarpis. Kadangi daugelis apskaitos programų neleidžia koreguoti naudojamo turto vertės, nematerialiajam turtui priskirtos tobulinimo išlaidos registruojamos atskiroje subsąskaitoje (analitinėje kortelėje).

 

Panagrinėkime dar vieną pavyzdį. Tarkime, įmonė apskaitai tvarkyti naudoja apskaitos programą, kurios įsigijimo savikaina – 25 000 Lt, naudingas tarnavimo laikas – penkeri metai. Apskaitos programos amortizacija apskaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą metodą. 2009 m. sausio mėn. įmonė už 8 000 Lt įsigijo papildomą apskaitos programos modulį, skirtą konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms rengti. Įmonė turi keletą dukterinių įmonių ir jai privalu rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Be to, įmonei svarbu šias ataskaitas parengti kiekvieną mėnesį. Naujo modulio įsigijimas leis konsolidavimo procedūrą atlikti greičiau ir su mažesnėmis darbo sąnaudomis. Pagrįstai tikimasi, kad dėl to buhalterijos personalą bus galima sumažinti vienu etatu. Prieš atliekant apskaitos programos tobulinimo darbus, įmonės veikloje ji buvo naudojama vienus metus. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, apskaitos programos tobulinimo išlaidos įtraukiamos į apskaitos programos įsigijimo savikainą ir amortizuojamos per likusį apskaitos programos naudingo tarnavimo laiką. 2009 m. vasario mėn. turi būti apskaičiuota patikslinta apskaitos programos amortizacijos suma. Apskaitos programos likutinė vertė 2009 m. sausio 31 d. – 25 000 Lt - 25 000 / 12 mėn. = 22 917 Lt. Patikslinta mėnesinė amortizacijos sąnaudų suma nuo vasario mėnesio bus: (22 917 Lt + 8 000 Lt) / 48 mėn. = 644 Lt.

 

D 61151 Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos 644 Lt

 

   K 1148 Programinės įrangos amortizacija (-) 644 Lt

 

Pažymėtina, kad į programinės įrangos įsigijimo savikainą įskaičiuojamos tik naujojo modulio įsigijimo ir jo paruošimo naudoti išlaidos. Kitos susijusios išlaidos, pavyzdžiui, darbuotojų apmokymo, vėlesnės programos priežiūros, į savikainą neįskaičiuojamos, o priskiriamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms.

 

Kitas pavyzdys. Tiesioginės rinkodaros paslaugas teikianti įmonė savo veikloje naudoja nuolat atnaujinamą registruotų įmonių duomenų bazę. Pagal pasirašytą sutartį duomenų bazę sudariusi įmonė įsipareigojusi penkerius metus nuolat atnaujinti šios duomenų bazės informaciją. Pasibaigus šiam laikotarpiui, rinkodaros bendrovė sudarė naują sutartį ir dar ketveriems metams pratęsė duomenų bazės atnaujinimo paslaugą. Suma – 7 000 Lt. Naujos sutarties sudarymas laikytinas nematerialiojo turto įsigijimu. Todėl sumokėta suma turi būti amortizuota per sutarties galiojimo laikotarpį – per ketverius metus.

 

 

 

 

---